- klerkt
- klérkt interj. 1. kartojant nusakomas klerkimas: Klérkt klérkt, ir vėl nebėr griežikų Kair. 2. euf. tuštinimosi ar oro gadinimo garsui nusakyti: Tik klérkt ir susiklerkė (pasituštino) [vaikas] Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
klerkt
Look at other dictionaries:
klerkt — klérkt išt. Klérkt klérkt prastai̇̃ grójo klarnetù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
